Liepos paveikslas: Gustavo Klimto „Bauerngarten" — gėlių pieva už 59 milijonus

Kai sakome „Klimtas", visi mato auksą: Adelę, „Bučinį", spindinčius ornamentus. Bet 1907-ųjų vasarą, tais pačiais metais, kai tapė garsųjį auksinį Adelės Bloch-Bauer portretą, Klimtas išvažiavo iš Vienos prie Aterzės ežero ir ten, paprasto valstiečio darže, rado kitą temą — aguonas, ramunes ir jurginus.

Taip gimė „Bauerngarten" — „Valstiečio sodas", dar vadinamas „Gėlių sodu". Jokio aukso, jokių damų, jokio miesto. Tik gėlės, sukomponuotos į kylančią piramidę, tokią tirštą, kad dangui vietos beveik neliko. Meno istorikai iki šiol ginčijasi, ar toje gėlių piramidėje nepaslėptas moters siluetas — Klimtas net peizaže liko Klimtu.

Kvadratas kaip manifestas

Paveikslas kvadratinis, ir tai ne atsitiktinumas. Tuo pačiu metu Monė Živerni tapė savo lelijų tvenkinius irgi kvadrate — abu menininkai atsisakė tradicinės peizažo perspektyvos, kad žiūrovas ne žvelgtų į tolį, o panirtų į paviršių. Klimto pievos dėl to primena ne langus į gamtą, o gobelenus: gėlės liejasi nuo viršaus iki apačios kaip audinys.

Mums, spausdinantiems meną ant tekstilės, šis palyginimas skamba beveik kaip leidimas.

Sensacija Vienoje

Kai 1908-aisiais „Bauerngarten" pirmą kartą parodytas Vienos „Kunstschau" parodoje, kritikai rašė, kad gėlių pievos po Klimto tapo gražesnės nei buvo — esą menas išmoko žmones matyti gamtos spalvas. Klimtas trejus metus nebuvo rodęs darbų viešai, ir ši paroda grąžino jį į sceną jau kaip peizažo meistrą. Po dvejų metų paveikslą įsigijo Prahos nacionalinė galerija.

O 2017-ųjų kovą Londono Sotheby's aukcione „Bauerngarten" parduotas už 59,3 mln. dolerių — iki šiol tai rekordinė suma už Klimto peizažą ir viena didžiausių kada nors sumokėtų už meno kūrinį Europos aukcione. Neblogai daržui, kuriame šimtmečio pradžioje augo aguonos ir ramunės.

Kodėl jis pas mus

Liepa — pats gėlių pievų mėnuo, tad „Bauerngarten" tapo mūsų liepos paveikslu. Šį mėnesį Klimto valstiečio sodas žydi ant Pitex gaminių: nuo rankšluosčio ir pirkinių krepšio iki kuprinės ir pledo. Spausdinta ir siūta Kaune — kaip visada.

Aguonos Aterzės darže nuvyto tą pačią 1907-ųjų vasarą. Klimto dėka jos žydi jau šimtą devynioliktus metus — o dabar gali žydėti ir ant jūsų peties.