- Mantas Juraška
- 0
Kai sakome „Klimtas", visi mato auksą: Adelę, „Bučinį", spindinčius ornamentus. Bet 1907-ųjų vasarą, tais pačiais metais, kai tapė garsųjį auksinį Adelės Bloch-Bauer portretą, Klimtas išvažiavo iš Vienos prie Aterzės ežero ir ten, paprasto valstiečio darže, rado kitą temą — aguonas, ramunes ir jurginus.
Taip gimė „Bauerngarten" — „Valstiečio sodas", dar vadinamas „Gėlių sodu". Jokio aukso, jokių damų, jokio miesto. Tik gėlės, sukomponuotos į kylančią piramidę, tokią tirštą, kad dangui vietos beveik neliko. Meno istorikai iki šiol ginčijasi, ar toje gėlių piramidėje nepaslėptas moters siluetas — Klimtas net peizaže liko Klimtu.
Paveikslas kvadratinis, ir tai ne atsitiktinumas. Tuo pačiu metu Monė Živerni tapė savo lelijų tvenkinius irgi kvadrate — abu menininkai atsisakė tradicinės peizažo perspektyvos, kad žiūrovas ne žvelgtų į tolį, o panirtų į paviršių. Klimto pievos dėl to primena ne langus į gamtą, o gobelenus: gėlės liejasi nuo viršaus iki apačios kaip audinys.
Mums, spausdinantiems meną ant tekstilės, šis palyginimas skamba beveik kaip leidimas.
Kai 1908-aisiais „Bauerngarten" pirmą kartą parodytas Vienos „Kunstschau" parodoje, kritikai rašė, kad gėlių pievos po Klimto tapo gražesnės nei buvo — esą menas išmoko žmones matyti gamtos spalvas. Klimtas trejus metus nebuvo rodęs darbų viešai, ir ši paroda grąžino jį į sceną jau kaip peizažo meistrą. Po dvejų metų paveikslą įsigijo Prahos nacionalinė galerija.
O 2017-ųjų kovą Londono Sotheby's aukcione „Bauerngarten" parduotas už 59,3 mln. dolerių — iki šiol tai rekordinė suma už Klimto peizažą ir viena didžiausių kada nors sumokėtų už meno kūrinį Europos aukcione. Neblogai daržui, kuriame šimtmečio pradžioje augo aguonos ir ramunės.
Liepa — pats gėlių pievų mėnuo, tad „Bauerngarten" tapo mūsų liepos paveikslu. Šį mėnesį Klimto valstiečio sodas žydi ant Pitex gaminių: nuo rankšluosčio ir pirkinių krepšio iki kuprinės ir pledo. Spausdinta ir siūta Kaune — kaip visada.
Aguonos Aterzės darže nuvyto tą pačią 1907-ųjų vasarą. Klimto dėka jos žydi jau šimtą devynioliktus metus — o dabar gali žydėti ir ant jūsų peties.