Rugsėjo paveikslas: Jano Matejkos „Žalgirio mūšis“ — kas tas raitelis, apsirengęs raudonai?

2026-09-11 Mantas Juraška Jan Matejko
Jan Matejko, „Žalgirio mūšis“, 1878 m., Varšuvos nacionalinis muziejus

Pažiūrėkite į bet kurį naują Pitex gaminį su šiuo paveikslu. Šarvai, vėliavos, ietys, žirgai — tikras chaosas. Bet akis vis tiek sustoja viename taške: raitelis raudonais drabužiais, iškėlęs kardą. Tai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Ir būtent jis rugsėjį tapo Pitex „Mėnesio paveikslo“ herojumi.

Mūšis, kurį tapė šešerius metus

1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną — tai vienas didžiausių viduramžių Europos mūšių. Beveik po penkių šimtmečių lenkų dailininkas Janas Matejka (Jan Matejko) nusprendė jį nutapyti. Medžiagą rinko nuo 1871-ųjų, o prie drobės dirbo nuo 1872 iki 1878 metų.

Rezultatas — 426 × 987 cm aliejinė tapyba. Beveik dešimties metrų pločio drobė iki šiol yra didžiausias paveikslas Varšuvos nacionalinio muziejaus kolekcijoje.

Kas yra kas paveiksle

Kompozicijos centre — du veikėjai. Vytautas raudonais drabužiais, iškilęs virš kovotojų. Ir baltais Ordino drabužiais vilkintis, ant balto žirgo jojantis didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas — paskutinę savo gyvenimo akimirką. Karalius Jogaila — antrame plane, dešinėje viršuje.

Matejka sąmoningai rinkosi aštrias, viena kitai prieštaraujančias spalvas ir neramias linijas. Jis norėjo, kad žiūrovas ne ramiai stebėtų istoriją, o atsidurtų pačiame mūšio sūkuryje.

Paveikslas, kurio ieškojo naciai

Antrojo pasaulinio karo metais „Žalgirio mūšis“ buvo vienas labiausiai nacių ieškotų meno kūrinių — už informaciją apie jį buvo siūlomi vis didesni atlygiai. Lenkų pogrindis drobę paslėpė netoli Liublino, ir ji karą išgyveno. Nuo 1949 m. paveikslas vėl eksponuojamas Varšuvoje.

Kai „Žalgirio mūšis“ atvyko į Vilnių

Lietuvoje paveikslas buvo vienintelį kartą. 1999 m. balandžio 14 – liepos 15 d. jis buvo eksponuojamas Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Paroda baigėsi simboliškai — lygiai mūšio metinių dieną. Priešais drobę buvo paklotas specialiai Lentvario kilimų fabrike išaustas 300 kv. m kilimas, kad slopintų lankytojų žingsnių triukšmą ir vibraciją. Tai buvo pirmas ir, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinis kartas, kai paveikslas paliko Varšuvos nacionalinį muziejų.

Dešimties metrų istorija — ant jūsų peties

Rugsėjį „Žalgirio mūšis“ atgyja ant Pitex kuprinių, rankinių, pirkinių krepšių, kosmetinių, penalų ir kelioninių krepšių. Kiekvieną gaminį gaminame Lietuvoje: pirmiausia paveikslą atspaudžiame ant audinio, tik tada kerpame ir siuvame. Todėl vaizdas nėra užklijuotas ant paviršiaus — jis yra paties audinio dalis.

O rugsėjis — ir mokslo metų pradžia. Nauja kuprinė ar penalas su Vytautu gali tapti gražiausia istorijos pamoka, kurią nešiojatės kasdien 😉

👉 Visą kolekciją rasite čia: Mėnesio paveikslas